- Žinai, Olegai, man skauda dÄ—l žmonių. Kai buvau vaikas, aÅ¡ vienintelis mokykloje turÄ—jau sÄ…siuvinius baltais lapais. Visi kiti vaikai naudojo sÄ…siuvinius, kurie buvo sulipinti iÅ¡ laikraÅ¡Äių. Ir tada mokytoja manÄ™s paklausÄ—: iÅ¡ kur pas mane naujas sÄ…siuvinis? Visi pradÄ—jo badyti mane pirÅ¡tais ir Å¡aukti, kad mano mama prekiauja turguje. Tais laikais tai buvo gÄ—dingas užsiÄ—mimas. Kol tÄ—vo nesuÄ—mÄ— už “nepartinį†elgesį, mama dirbo mokytoja. Po to mums reikÄ—jo galvoti, kaip iÅ¡siversti. Mes tapome “kitokiaisâ€, ne tokiais, kaip visi kiti. Tais laikais bÅ«ti kitokiais buvo ne tik kad nemalonu, bet ir pavojinga. Kai mirÄ— Stalinas, visi verkÄ—. O tuos, kurie neverkÄ—, sekdavo tam tikslui skirti žmonÄ—s. Jie stengÄ—si surasti “kitokiusâ€. - Bet kiekvienas pats rinkosi, kuo tikÄ—ti ir kokiu bÅ«ti! Juk tai – jų pasirinkimas! - Koks pasirinkimas?! Jie nesuvokdavo galimybÄ—s rinktis! Jie nuoÅ¡irdžiai tikÄ—jo, nuoÅ¡irdžiai verkÄ—. - Galiu suprasi tavo skausmÄ…, Eduardai. Man skaudu ir už dabartinÄ™ kartÄ…. Dauguma nesuvokia pasirinkimo galimybių. Visi veržiasi link finansinÄ—s sÄ—kmÄ—s ir vertina vienas kitÄ… pagal jos kiekį. O blogiausia – ir save vertina tik iÅ¡ sÄ—kmÄ—s pozicijos. ŽmonÄ—s nuoÅ¡irdžiai tiki. AnkÅ¡Äiau tikÄ—jo Stalinu, dabar į materialinÄ™ sÄ—kmÄ™. Bet kaip jÅ«s iÅ¡gyvenote tuos laikus? Juk jÅ«s buvote labai “kitoksâ€?! - AÅ¡ atradau save teatre. ÄŒia aÅ¡ galÄ—jau visada bÅ«ti savimi. ÄŒia aÅ¡ sukÅ«riau savo pasaulį... Kai Eduardas perskaitÄ— filmo dialogÄ…, jis tarÄ—: «AÅ¡ noriu Å¡io vaidmens!â€. Jis tik paklausÄ—, kada ir kur atvykti. - Olegai, rolÄ—s nesuvaidinsi! Tu turi užimti pozicijÄ… ir jÄ… perteikti! Ekranas parodys net ir menkiausia melÄ…, o žiÅ«rovas tai pamatys! Tu turi jausti savo herojų, susilieti su juo, tapti juo! AÅ¡ jauÄiau savo herojų ir norÄ—jau bÅ«tent Å¡io vaidmens. Man svarbus žmogus ir svarbu suprasti, kaip jam padÄ—ti. TaÄiau tuo paÄiu aÅ¡ kartais abejoju, ar įmanoma padÄ—ti žmogui pažinti save. VisÄ… savo gyvenimÄ… žmogus atranda save pats. Ir visa, kas mes galime padaryti – kartais priminti jam apie Å¡iÄ… paieÅ¡kÄ…. Å is filmas gimÄ— iÅ¡ idÄ—jos kurti filmÄ… apie kouÄingÄ…. KouÄingas užduoda klausimus, kurie padeda žmogui susivokti gyvenime ir surasti norimÄ… kryptį pokyÄiams. Savo filmu mes norÄ—jome užduoti teisingÄ… klausimÄ…. Ir kad suprasti, koks klausimas teisingas, aÅ¡ prisiminiau visus žmones, su kuriais dirbau pastaruoju metu. Jei dar prieÅ¡ metus visi užtikrintai skubÄ—jo kurti ir vartoti, tai Å¡iuo metu dauguma jų pasimetÄ™. Nežino, ko nori ir dÄ—l ko dirba. SudÄ—tinga ieÅ¡koti krypties pokyÄiams, kai jau nieko nesinori. Supratome, kad svarbu parodyti žmogui, kas jis. PadÄ—ti suvokti save, savo vietÄ… gyvenime, savo talentus ir paÅ¡aukimÄ…. Viktoras labai užsidegÄ— idÄ—ja paaiÅ¡kinti žmogui, kad tik jis yra savo gyvenimo aÅ¡is. UžsidÄ—damas ausines, kuriose skambÄ—jo «Gladiatoriaus» muzika, jis kelioms valandoms iÅ¡eidavo į miÅ¡kÄ…. Ä®kvÄ—ptas muzikos jis laukÄ— tinkamo paveiksliuko. Kartais jis grįždavo tuÅ¡Äiomis, o kartais Äiupdavo popieriaus lapÄ… ir skubiai kažkÄ… užraÅ¡inÄ—davo. Tai buvo tikras ieÅ¡kojimas! IeÅ¡kojimas tinkamo vaizdo, tinkamos prasmÄ—s. - Mes turime parodyti, kad ne ten žmogus ieÅ¡ko savo laimÄ—s. Kad nÄ—ra jos nei pasiekimuose,nei daiktuose. Reikia ieÅ¡koti Dievo savo gyvenime, ir tada į gyvenimÄ… ateina prasmÄ—...
Kaip giliai tikintis žmogus, Viktoras norÄ—jo parodyti Dievo vertÄ™ kiekvieno žmogaus gyvenime. Kad įtikÄ—jÄ™s į DievÄ…, žmogus gali pakeisti savo gyvenimÄ… į geresnÄ™ pusÄ™ ir pripildyti jį prasmÄ—s. - Ne, Viktorai. Mes negalime dalinti jokių patarimų, jokių atsakymų. Kiekvienas eina savo keliu. O klausimas turi daug didesnÄ™ galiÄ…, nei atsakymas. Kažkas tiki likimu, kažkas Dievu, kažkas savimi. AÅ¡ noriu, kad kiekvienas surastų kažkÄ… sau svarbaus Å¡iame filme ir priartÄ—tų prie to. Kuriant šį filmÄ…, kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų stipriai iÅ¡gyvendavo mÅ«sų idÄ—jos esmÄ™. Ne visur mÅ«sų nuomonÄ—s sutapdavo, bet svarbiausia, kas mus vienijo – bendras troÅ¡kimas sukurti kažkÄ… svarbaus žmogui. Su laiku Viktoro galvoje galutinai susidÄ—liojo paveiksliukas, ir mes pradÄ—jome filmavimÄ…. Filmavome tuÅ¡ÄiÄ… miestÄ…, kad parodyti vienatvÄ™. Filmavome viens kitÄ…, filmavome mažąjį JakovÄ…. Jis visada mÄ—go žiÅ«rÄ—ti į save kadre. Ir po kiekvieno dublio, Viktoras kantriai peržiÅ«rinÄ—davo viskÄ…, kas buvo nufilmuota. Jis puikiai mokÄ—jo nuteikti berniukÄ… tinkama nuotaika. Daug kartų filmuodavo tuos paÄius kadrus. ReikÄ—jo sukaupti užtektinai medžiagos, kad iÅ¡ viso to sukurti atitinkamÄ… nuotaikÄ…. Kai buvo surinkti gigabaitai gyvo kino, prasidÄ—jo tikras kÅ«rybinis darbas. IÅ¡ didelio kiekio sukarpytų gabaliukų reikÄ—jo iÅ¡rinkti paÄius geriausius ir suklijuoti juos atitinkama seka. Kilnojant kadrus ir keiÄiant jų trukmÄ™, kÅ«rÄ—si absoliuÄiai skirtinga filmo atmosfera. Ir svarbiausia, kad niekada nežinai, koks pasirinkimas yra pats geriausias. Stengiesi pabÅ«ti žiÅ«rovu ir eilÄ™ kartų peržiÅ«rinÄ—ji filmÄ…. Jauti mažas detales ir valdydamas jas pasieki vis geresnio rezultato. Kai filmas buvo baigtas, jam reikÄ—jo muzikos. ÄŒia norÄ—jome pasikliauti profesionalu ir jo gebÄ—jimu jausti filmo energijÄ…. Jevgenijus jautÄ— filmÄ…. Naktį, kai «normalÅ«s» žmonÄ—s miega, jis kÅ«rÄ—. KÅ«rÄ— melodijas iÅ¡ jausmų, kurie dar labiau pagilino filmo esmÄ™. GavÄ™s muzikÄ…, supratau, kad Å¡is projektas neturi pabaigos. TodÄ—l, kad po muzikos mes vÄ—l keitÄ—me siužetÄ…. Jis tapo ramesnis. Tada sumanÄ—m keisti muzikÄ…. Ir žinau, kad vÄ—liau dar norÄ—sis pagerinti filmÄ…. Jau dabar filmas turi keletÄ… galutinių versijų. Ir aÅ¡ manau, kad tai – dar ne pabaiga. Kaip ir bet kuris kÅ«rybinis projektas Å¡is filmas niekada netaps idealiu. Ir mes visada norÄ—sime jį tobulinti. Kai manÄ™s paklausÄ—, kodÄ—l aÅ¡ kuriu šį filmÄ…, aÅ¡ atsakiau: - Man tai – «tikÄ—jimo eksperimentas». Niekada nežinai, kaip toli tave gali nuvesti tikÄ—jimas į tai, kÄ… tu darai. Juk taip sunku tÄ™sti kelionÄ™, kai tam nÄ—ra nei vieno logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo. Skirti laikÄ…, energijÄ…, pinigus - turint tik silpnÄ… jausmÄ…, kad tai, kÄ… tu darai – TEISINGA! Ir man tai – eksperimentas. Noriu sužinoti, kaip toli mane nuves tikÄ—jimas Å¡ioje svarbioje kelionÄ—je!